Blog

Deklaravimas ir programos

Kadangi deklaravimu seniau rūpindavosi tėvas, tai aš sau dėlto nesukau galvos, o šį kartą teko su viskuo susipažinti pačiam. Turėdamas planą, kokias kultūras sėsiu apsilankiau pas rajono žemės ūkio specialistę. Ji buvo paslaugi ir užregistravo mano deklaraciją į sistemą ir parodė kaip reikia naudotis sistema. Turėdamas internetinę bankininkystę, grįžęs namo dar ne kartą prisijungiau prie sistemos. Pasėlių deklaravimo sistemą galima rasti čia. Koregavau žemės valdos ribas, sėjamą kultūrą, įtraukiau į paraišką naujus plotus. Deklaravimas pakankamai patogus, galima net realiu laiku stebėti, kas jau patvirtina savo paraiškas. Tada matai ar nepersikerta ribos, taip pat labai padeda, kad yra pereitų metų deklaravimo sluoksnis, pagal ką lengviau braižyti ribas. Turėdamas visus plotus prieš pat deklaravimo pabaigą vėl susitikau su žemės ūkio specialiste, mes kartu peržvelgėme mano paraišką, ištaisėme mano padarytas klaidas ir užregistravome paraišką išmokoms gauti.

Tuo pačiu dar padiskutavome apie įvairias ES finansuojamas programas, bet kaip supratau iš pokalbio, gražus tik pasiūlymų viršelis, o realybėje nei lėšų augalininkystės ūkiam yra, nei kas per daug norėtų, kad ten toks smulkus jaunas ūkininkas lįstų. Ji leido suprasti tikrąją padėtį, o ne tą deklaruojamą, kas pas mus Lietuvoje paskutiniu metu labai populiaru. Be to iki galo nesupratau programos esmės, nes paramą ūkiui įkurti gali teikti, jei nedalyvauji ES išmokose, tada gali pretenduoti į paramą ir visas dokumentų vajus prasideda būtent po pasėlių deklaravimo. Nejau niekas nesupranta, kad pačioje pradžioje pradedant ūkininkauti reikalingos visos įmanomos lėšos iš visur.

Iš savo pusės priekaištų tokiai sistemai negaliu turėti per daug, nes aš nenoriu prisiimti įsipareigojimų 5 metams ir ilgiau, kai viską tik bandau pradėti daryti ir nežinau kaip pasiseks, ar pavyks sukurti rentabilų ūkį. Plius Lietuvos valdžia taip mėgsta kaitalioti įstatymus ir įvairias sąlygas, kad gali likti plikas basas ir nusikalęs kaip arklys nuo darbų. O be to šiuo metu labai populiaru yra bausti ir tikrinti, o radus pažeidimų iš karto procentą nurėžti arba iš viso išmoką naikinti, kas būtų ypač skaudu, turint minty kad kiti sugeba ir atgalinę datą pritaikyti. Tėvo kaip seno ūkininko nepamenu, kad kas būtų tikrinęs ar ko ieškojęs, o mane tai pirmais metais išpurtė dauguma institucijų. Kai daugiau mažiau žinai ko tikėtis, tai nėra labai baisu, be to tikrintojai tikrai malonūs papuolė ir savo darbą atliko ne visiškai gerai, nes manęs nenubaudė 😉

Deklaruojant svarbiausia susirašyti visų plotų nuomos sutartis su žmonėmis kam priklauso žemė, tai yra pagrindinis kriterijus šiuo metu išmokai gauti. Jei žemė priklauso broliams, tai tenka su abiem rašytis sutartį. Man iš karto pranešė, kad tikrins, nes registrų centre turiu nuomojamos žemės 1,5ha o deklaruoju netoli 30ha. Tai didžiausias darbas ir buvo rašytis sutartis, jas šviesti ir siųsti į NMA. Taip pat teko siųsti ir turimos technikos dokumentus, nes labai jie užsidegę išgaudyti sofos ūkininkus. Šiaip kiek man žinoma tie sofos ūkininkai visada atsiranda turėdami stogą, kuris ir sureguliuoja tikrintojų srautus ir teigiamas išvadas saviems. Nuėmus derlių, pridavimo lapelių irgi rekomenduojama neišmesti, o skenuoti ir siųsti produkcijos pridavimo aktus. Šiuo metu jau atsirado toks reikalavimas, kad įrodytum jog iš tiesų kažką auginai ir užauginai. Šitas reikalas manau yra sveikintinas, bet pelningiau produkciją parduoti per skelbimus, ten visada bus aukštesnė kaina, nes neturėsi nuoskaitų.

Oficialiai visus popierius susitvarkiau ir pradėjau laukti avanso išmokos, kuri išmokama po visų popierių pridavimo. Beje ją išmokėjo labai greitai, kai tik pridaviau visus dokumentus ir pranešiau, kad jau baigiau siuntinėti tas nuomos sutartis. Spalio paskutinę dieną berods gavau.

 

Mano kelio pradžia

Kadangi nusprendžiau visą ūkį persirašyti savo vardu, tai pradėjau spręsti visus formalumus. Rudenį, po sėkmingo grikių pridavimo, aprimus ūkio reikalams ir turint laisvesnio laiko po darbo pradėjau ieškoti kursų. Internete radau, kad galiu išlaikyti testą ir gauti ūkininko pažymėjimą Girionyse, pasiruošimas vyksta esksterno principu. Atvažiavus davė kurso medžiagą ir pasakė, kad po mėnesio teks atvažiuoti laikyti testą iš 100 klausimų. Teko skaityti ir mokytis, ne tik apie augalininkystę, bet ir apie miškininkystę, gyvulininkystę. Labiausiai įsiminė klausimas: Kiek patelių gali aptarnauti vienas kalakutas ir atsakymai lygtais tokie aukštoki buvo, berods 9 – 11 – 13, atsakymo nežinau iki šiol. Reikėjo atsakyt, gal į 60 klausimų, jau gerai nepamenu, viso šito reikalo kaina buvo 150 eurų.

Gavus ūkininko kursų baigimo pažymėjimą, teko vykti į Kauno rajono savivaldybę. Ten nuėjęs su kursų baigimo diplomu gavau ūkininko pažymėjimą. Patartina prieš vykstant pasiskambinti ir susitarti laiką, nes specialistai ne visada sėdi kabinetuose, o būna ir išvykę. Turėdamas ūkininko pažymėjimą turėjau deklaruoti ūkio valdą, o dirbamos žemės savo vardu neturiu. Teko rašyti su tėvais žemės nuomos sutartį 5 metams, ir sutarties egzempliorius nešti į registrų centrą. Užregistravau 1,5ha, nes visų plotų nebuvo tikslo registruoti. Turėdamas dokumentas pėdinau į savivaldybę ir registravau ūkį. Tėvuko ūkį naikinom, o mano ūkyje su tėvuku rašėmės partnerystės sutartį. Keista, kad tėvuko reikalavo ūkininko kursų išklausymo ar adekvataus dokumento, nors jis turi ūkininko pažymėjimą. Kadangi, neturiu augalų purškimo pažymėjimo, o tėvukas turi, tai partnerystė tam ir buvo reikalinga. Tvarkos nežinojimas atėmė laiko, bet viskas pavyko gana sklandžiai, plius buvo žiemos metas tai nebuvo tikslo kažkur bėgti.

Suprasdamas, kad tą žemės ūkio techniką pats pačiam nemažai vairuoti, pradėjau ieškoti, kur galėčiau išsilaikyti žemės ūkio technikos vairuotojo pažymėjimą. Paklausęs visų atsiliepimų, išvykau į Raseinius. Laikiau visas kategorijas, išskyrus kelio darbininko, nes kaina gana ženkliai pakyla, o aš tokių planų dirbti toje srityje kaip ir neturiu. Man iš esmės sunkiausi klausimai buvo susiję su kombainu, nes kombainininko teisių norėjau, bet apie juos nieko nenusimaniau. Testas įdomus, suskirstytas į dvi dalis: 20 saugos klausimų ir gal 100 bendrinių klausimų, ir beje klausimai tarp tų dviejų testų kartojasi. Išlaikyti nėra sunku, jei turite supratimą, kaip veikia dyzelinis variklis, kas yra darbų sauga. Vairuoti kombaino neduoda, bet po testo vyksta bendro tipo ekskursija po žemės ūkio technikos parką ir visų bendrai paklausinėja apie mašinų sandarą, jų veikimo principus. Ir vakare sėdu laimingas į mašiną su savo kombainininko traktorininko pažymėjimu ir važiuoju namo.

Sekantis darbas deklaruoti pasėlius, už kuriuos yra mokamos ES išmokos, bet to daryti neskubu, nes galima iki birželio mėnesio galo, o dar ne esu tikras ką sėsiu, ir kiek žemės spėsiu paruošti sėjai.