Mano kelio pradžia

Kadangi nusprendžiau visą ūkį persirašyti savo vardu, tai pradėjau spręsti visus formalumus. Rudenį, po sėkmingo grikių pridavimo, aprimus ūkio reikalams ir turint laisvesnio laiko po darbo pradėjau ieškoti kursų. Internete radau, kad galiu išlaikyti testą ir gauti ūkininko pažymėjimą Girionyse, pasiruošimas vyksta esksterno principu. Atvažiavus davė kurso medžiagą ir pasakė, kad po mėnesio teks atvažiuoti laikyti testą iš 100 klausimų. Teko skaityti ir mokytis, ne tik apie augalininkystę, bet ir apie miškininkystę, gyvulininkystę. Labiausiai įsiminė klausimas: Kiek patelių gali aptarnauti vienas kalakutas ir atsakymai lygtais tokie aukštoki buvo, berods 9 – 11 – 13, atsakymo nežinau iki šiol. Reikėjo atsakyt, gal į 60 klausimų, jau gerai nepamenu, viso šito reikalo kaina buvo 150 eurų.

Gavus ūkininko kursų baigimo pažymėjimą, teko vykti į Kauno rajono savivaldybę. Ten nuėjęs su kursų baigimo diplomu gavau ūkininko pažymėjimą. Patartina prieš vykstant pasiskambinti ir susitarti laiką, nes specialistai ne visada sėdi kabinetuose, o būna ir išvykę. Turėdamas ūkininko pažymėjimą turėjau deklaruoti ūkio valdą, o dirbamos žemės savo vardu neturiu. Teko rašyti su tėvais žemės nuomos sutartį 5 metams, ir sutarties egzempliorius nešti į registrų centrą. Užregistravau 1,5ha, nes visų plotų nebuvo tikslo registruoti. Turėdamas dokumentas pėdinau į savivaldybę ir registravau ūkį. Tėvuko ūkį naikinom, o mano ūkyje su tėvuku rašėmės partnerystės sutartį. Keista, kad tėvuko reikalavo ūkininko kursų išklausymo ar adekvataus dokumento, nors jis turi ūkininko pažymėjimą. Kadangi, neturiu augalų purškimo pažymėjimo, o tėvukas turi, tai partnerystė tam ir buvo reikalinga. Tvarkos nežinojimas atėmė laiko, bet viskas pavyko gana sklandžiai, plius buvo žiemos metas tai nebuvo tikslo kažkur bėgti.

Suprasdamas, kad tą žemės ūkio techniką pats pačiam nemažai vairuoti, pradėjau ieškoti, kur galėčiau išsilaikyti žemės ūkio technikos vairuotojo pažymėjimą. Paklausęs visų atsiliepimų, išvykau į Raseinius. Laikiau visas kategorijas, išskyrus kelio darbininko, nes kaina gana ženkliai pakyla, o aš tokių planų dirbti toje srityje kaip ir neturiu. Man iš esmės sunkiausi klausimai buvo susiję su kombainu, nes kombainininko teisių norėjau, bet apie juos nieko nenusimaniau. Testas įdomus, suskirstytas į dvi dalis: 20 saugos klausimų ir gal 100 bendrinių klausimų, ir beje klausimai tarp tų dviejų testų kartojasi. Išlaikyti nėra sunku, jei turite supratimą, kaip veikia dyzelinis variklis, kas yra darbų sauga. Vairuoti kombaino neduoda, bet po testo vyksta bendro tipo ekskursija po žemės ūkio technikos parką ir visų bendrai paklausinėja apie mašinų sandarą, jų veikimo principus. Ir vakare sėdu laimingas į mašiną su savo kombainininko traktorininko pažymėjimu ir važiuoju namo.

Sekantis darbas deklaruoti pasėlius, už kuriuos yra mokamos ES išmokos, bet to daryti neskubu, nes galima iki birželio mėnesio galo, o dar ne esu tikras ką sėsiu, ir kiek žemės spėsiu paruošti sėjai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *